papamatis

pãpamatis sm. (1) Škn, papamatỹs (3^4b) Als 1. vieta po pamatu: Iš papamačio išpuolė veršis, ir rado po pamatu aukso pilną veršeną (ps.) Šts. Butui ketant iš kokios nor pryžasties pragaišti, sako gyvatę tyčiomis išlendant iš papamačio ir ieškant, kad kas ją užmuštum M.Valanč. 2. akmenys po pamatiniu rąstu, pamatas: Ir klėtės pãpamačius nutepk cementu Užv. ║ pamato šonas iš vidaus pusės: Reik visu pãpamačiu veizėti bulbes, kad nebūtų pašalusios Užv. Viskas mūso pelė[ja], pãpamačiai drėgmės pritraukti Šts. 3. Kal, Ms, Pln vieta netoli pamato, palei pamatą: Papamačiaĩs saulė vaikus išper J. Pavasarį vaikai papamačiaĩs sėdi J. Kad apsklido visi pašaliai, visi pãpamačiai! KlvrŽ. Lįs lįs, ropos ropos kaip rupūžė papamačiais rš. Tad jau geriau aš žalia varle papamačiais šoku, neg už tokio vyro prasto (ps.) Šts. Kriupiai pãpamačiais rėplinė[ja] – būs lytaus Brs. Čia jurginai pãpamačiais augs Eig. Krupės pãpamačiūs[e] kurka pryš lytų Plt.